Keraminė juvelyrika

Papuošalo kūrimas neretai prasideda nuo pokalbio. Be galo svarbu išgirsti tą tikrą, autentišką žmogaus istoriją, kurią jis nori įprasminti. Nes tik tuomet papuošalas gali tapti tuo unikaliu istorijos pasakotoju. Juk mėgaujantis vakaru paplūdimyje rastas akmenukas su skyle, pakabinus jį ant grandinėlės, gali tapti nuostabiu prisiminimus žadinančiu aksesuaru. Tačiau, kad papuošalas virstų meno kūriniu, reikia kur kas daugiau. Čia labai svarbi medžiagos ir idėjos sintezė, kurioje sukuriama kažkas savito, išjausto mintimis ir rankomis.

 Kuo ypatinga keraminė juvelyrika arba papuošalai iš keramikos?

Tai miniatiūrinė plastika. Gamybos procese nenaudojamos modeliavimo formos, papuošalai kuriami išskirtinai rankomis, todėl kiekvienas jų yra savitas ir toks vienetinis. Papuošalai atlieka ne tik puošybinį, bet ir socialinį vaidmenį kuriant identitetą, dėl to žmonės jiems suteikia stiprią simbolinę prasmę.

Pirminė rankų darbo papuošalų iš keramikos paskirtis – (at)pažinimo, vidinio „aš“ identifikavimas. Juvelyrika – tai atributas, kuris nešiojamas kaip asmens autentiškumo ženklas. Todėl papuošalai kuriami nepataikaujant tiesioginei jų paskirčiai, bet gilinamasi į kūrinio formos, faktūros, spalvos ir žmogaus kūno sintezę. Vėliau labai svarbiu momentu tampa suvokimas, kokią prasmę ir reikšmę įkūnija jo įsigijimo ar pasirinkimo momentas. Todėl keraminę juvelyriką reikėtų vertinti ne kaip vien praktiniam naudojimui sukurtą objektą, bet kaip meno kūrinį, akcentuojant idėjinę jo vertę.

Keraminė juvelyrika – tai viena įdomiausių, pasižyminti itin aukštu „netikėtumo“ rodikliu, taikomosios dekoratyvinės dailės šaka, glaudžiai susijusi su vertybiniu bei estetiniu žmogaus (tiek kuriančio, tiek vertinančio) požiūriu į jį supančią aplinką bei joje vykstančius reiškinius.

Kiekviena veiklos rūšis vertinama pagal tai, kokius socialinius ar individualius žmogaus poreikius ji tenkina, ir kokias funkcijas atlieka. Rankų darbo keraminių papuošalų kūrimas – tai savitas žaidimas specifinėmis plastinės išraiškos priemonėmis: spalva, faktūra, medžiagiškumu, linijomis, siekiant sukurti išskirtinai savitą ir unikalų dirbinį.

Netradicinių medžiagų naudojimas šiuolaikinėje juvelyrikoje jau tapo natūraliu, savaime suprantamu reiškiniu. Kūrinio vertės matu tampa idėjos originalumas ir objekto siunčiamos žinutės įtaigumas. Ir tai tik įrodo, kad juvelyrika yra „nešiojamasis“ menas, kur idėja yra svarbesnė už kūrinio medžiagiškumą. 

Kiekviena medžiaga mums kelia vienokias ar kitokias asociacijas, o mano kaip kūrėjos tikslas – atrasti pačias netikėčiausias medžiagos ir kūrinio idėjos išraiškos formas.

Taip žiedai, apyrankės, kaklo ir kiti papuošalai iš keramikos, nešiojami ant pirštų ar kitų kūno dalių, tampa kūną puošiančiomis „mini skulptūromis“. Žaismas keraminėmis mini skulptūromis moko mus sąmoningiau žvelgti į savo kūną ir su juo komunikuoti. Dėvimas meno kūrinys turi stiprų emocinį poveikį. Todėl vien išgirsti, ką sako žmogus, neužtenka, reikia įsijausti į kiekvieną ištartą žodį ir suvokti jam teikiamą reikšmę.