Keramikos dirbiniai
Išskirtiniai dirbiniai iš keramikos dievinantiems unikalumą. Rankų darbo keramikos gaminiai – tai ne tik daiktai, tai išskirtinis dėmesys detalėms, persmelktas kruopštumu bei neįkainojama ir niekuo nepakeičiama emocija.
Ir tai yra unikali virsmo schema:
Žemė + Kūrėjas + Koncepcija + Emocija = Prisilietimas, Forma, Istorija.
Taigi ne kas kitas, o būtent žmogus yra šio virsmo priežastis ir pasekmė.
Rankų darbo keramika, jeigu ji kurta vardą ir pavardę turinčio žmogaus rankomis (o ne gamykloje) bei gebančio perteikti konceptualią idėją, yra meno kūrinys:
• Tai kūryba, kur svarbi kiekviena detalė ir net menkiausia smulkmena gali tapti labai reikšminga ir iškalbinga.
• Keraminiai netiražuojami dirbiniai negali būti nuasmeninti, tad mūsų erdvėje jie skamba mūsų balsu ir apie mus.
• Rankų darbo dirbiniai yra draugiški aplinkai, gaminami tausojant medžiagas ir siekiant kuo optimalesnio jų naudojimo.
• Gamybos procese nenaudojama jokia mašinerija, todėl du to paties dizaino dirbiniai niekada nebus identiški, nes rankų prisilietimas gaminiui suteikia išskirtinį, tik jam būdingą charakterį.
• Tada baigiasi amatas ir prasideda menas? Taip. Nes tu net savo paties sukurto kūrinio nebegali kopijuoti, ieškai vis įtaigesnio būdo vidiniam dialogui atspindėti.
• Rankų darbo keramikos dirbiniai gali patenkinti išskirtinius kliento norus, nes užsakymą galima individualizuoti bei atspindėti ne tik užsakovo poreikius, bet ir lūkesčius.
• Ir galiausiai – tai reputacija ir meistriškumo tobulinimas iki… begalybės.
Neapsigauti ir nepasiklysti išskirtinumuose, ypatingoje pasiūlos migloje padeda žinojimas, kad kokybė visų pirma yra apie tvarumą, ir tai svarbiausia tiek kalbant apie rankų darbą, tiek apie vyraujančias tendencijas, tiek apie mus supančią aplinką apskritai.
Kokybė ir tvarumas vis labiau tampa neatsiejamomis mūsų gyvenimo būdo suvokimo dedamosiomis. Tačiau yra dar viena būtina sąlyga.
Gebėjimas gerbti daiktą!
Ir čia kalbu ne tik apie daiktą kaip apie konstantą. Čia slypi gebėjimas gerbti kito pastangas, laiką, naudojamas medžiagas, eikvojamus resursus ir energinius mainus.
Akivaizdu, kad pagarba daiktams gali juos paversti nesudėvimais metų metus. Tuomet mums kas sezoną gali ir nebeprireikti dar vienos rankinės, dar vienos vazos, dar vieno blizgančio niekučio.
Žinodamas, kad sintetinis pluoštas yra priešprieša tvarumo sąvokai, sąmoningas žmogus vis dažniau renkasi tai, kas natūralu, taip kurdamas betarpišką ryšį su gamta. Tam, ne paslaptis, labai padeda natūralios ir išliekančios medžiagos: medvilnė, linas, molis, akmuo, mediena.
Todėl visai nenuostabu, kad mūsų namuose kuo toliau, tuo labiau ima dominuoti natūralios ir atsinaujinančios medžiagos bei, žinoma, rankų darbo dirbiniai.
Sąsajų su gamta paieškos žmones skatina atsigręžti į rankų darbo keraminius dirbinius, pintus krepšius, linines užuolaidas ir t.t.
O svarbiausia yra tai, kad įkvėpimo kurti savo aplinką mes imame ieškoti ne besikeičiančiose mados tendencijose, o savo autentiškose patirtyse ir žinojime.
O kaip plečiami žinojimo horizontai? Gaila, bet vieno teisingo būdo čia nėra.
Savo žinojimą galime pildyti stebėdami aplinką, gilindamiesi į istoriją, ekonomiką, menus ar bet kurią kitą sritį. Taip pat keliaudami, kartas nuo karto užsukdami ir pasidomėdami muziejuose eksponuojamomis parodomis, aplankydami teatrus ir begalėje kitų mus įkvepiančių dalykų, kaip paprasčiausiuose ir didelių pastangų nekainuojančiose išvykose į gamtą, miestus ar miestelius.