Minčių įvietinimas molyje

Minčių įvietinimas molyje

Plastiškas, paklusnus, malonus liesti, mėgstantis drėgmę, jame lieka pirštų įspaudai ir įstringa mintys, tai neginčijamai tinkamiausia medžiaga improvizuoti. Kas ji? Nuosėdinė uoliena – molis.

Gyva materija molis

Taip, tai tinkamiausia organinė medžiaga, kuri ne tik pataikauja kūrėjui, bet ir geba tapti svarbiausio gyvenimo momento ar prisiminimo apie jį, liudytoja.

 

Charakteringiausia molio keramikai ypatybė, kaip jau ir minėjau – tai jo plastiškumas. Drėgną molį lengva minkyti, volioti, lipdyti, tempti, spausti ir tokiu būdu suteikti jam norimą formą, kuri išlieka tokia pat ir moliui visiškai išdžiūvus.

 

Degimas keramikos degimui skirtoje krosnyje sukelia molio masės (iš jos suformuoto gaminio) sudedamųjų mineralų virsmą į stikliškąją fazę. Gaminant keramikos gaminį praktiškiems tikslams (naudojimui buityje ar skirtą dėvėjimui ant kūno) vieno degimo krosnyje nepakanka. Nors po pirmojo degimo biskvitas (taip vadinamas, vieną kartą išdegtas keraminis gaminys) yra atsparus sąlyčiui su žmogaus kūnu ar skysčiu, ir nuo drėgmės nesideformuoja. Tačiau jo paviršius vis dar yra pakankamai akytas ir neužlaiko skysčio, lengvai jį praleisdamas pro gaminio sieneles. Norint gaminį naudoti buityje, biskvitą būtina padengti glazūra.

 

Glazūra – plona, stikliška keraminio dirbinio paviršiaus danga. Dengiama ant jau vieną kartą išdegto gaminio, siekiant suteikti jam dekoratyvumo ir apsaugoti dirbinio paviršių t.y suteikti jam atsparumą vandeniui bei tvirtumą.

 

Glazūrų pasirinkimas šiandien išties labai platus. Galima rinktis matinę, blizgią, pusiau skaidrę ar bespalvę glazūrą. Taip pat redukcinę (metalizuotų atspalvių), kraklė glazūrą (kuri, išdegus gaminį sutrūkinėja).

Keraminis gaminys padengtas glazūra ir išdegtas keramikos degimui skirtoje krosnyje (aukštesnėje nei 1000 laipsnių temperatūroje) įgyja jam būdingąsias savybes: tampa atsparus dilimui, karščiui bei liepsnai, ilgaamžis, netoksiškas.

Tad, kaip jau supratote, glazūrų gamintojai siūlo itin platų spektrą įvairiausių pasirinkimų. Kiekvienas kūrėjas medžiagas su kuriomis dirba renkasi pagal tai, kurios jo manymu, labiausiai tinka kūrybinių sumanymų išpildymui.

Tačiau, būtina paminėti ir tai, kad ir kokie tvirti ir ilgaamžiai keraminiai dirbiniai bebūtų, jie nėra neatsparūs dūžiams.

Svarbu pabrėžti ir dar vieną momentą, kad glazūros, kuriose yra švino, indų, papuošalų ar kitų praktiškai naudojamų dirbinių gamyboje nenaudojamos.

  

Toliau trumpai pristatysiu iš kokių medžiagų kuriama „RAMUNĖS nameilė“ autorinė keramika ir keraminė juvelyrika.

 

Keramikos dirbinių ir papuošalų gamybai naudojamos molio masės ir kitos medžiagos: plastiškos (porcelianas ir molis) ir išsekusios (šamotas).

 

Porcelianas 

Keraminė medžiaga, gaminama iš kaolino. Kaolinas dar naudojamas fajanso bei popieriaus pramonėje. Išdegus išlieka būdinga balta arba beveik balta spalva. Taip pat papuošalų gamybai dažnai naudojamas juodasis porcelianas, kuris išsiskiria nuostabiu juodo grafito atspalviu bei mėlynas, išraiškingu kobalto mėlynumo atspalviu.

Iš šios medžiagos gaminami papuošalai pasižymi lengvumu, išskirtine spalvų gama bei patvarumu.

 

Molis 

Moliais vadinamos nuosėdinės uolienos – smulkiažemės mineralinės masės, kurias, nepaisant mineraloginės ir cheminės sudėties, sumaišius su vandeniu suformuojama plastiška tešla, kuri išdegus virsta vandeniui atspariu ir patvariu dirbiniu.

Dažniausiai naudojamas baltas 100% natūralus molis keramikai, kuris idealiai tinka stalo serviravimo indų modeliavimui ir skulptūrų kūrimui.

Balta plastiška molio masė limpa prie rankų ją palietus ir blizga perbraukus pirštu.

Plastiškos molio masės dalelytės yra padengtos vandens plėvele. Molis prarasdamas tarp dalelyčių esantį vandenį, netenka plastiškumo. Drėgmės perteklius turi būti šalinamas pamažu, kad gaminys nesideformuotų. Pernelyg greitai ir netolygiai džiūdamas gaminys skyla. Nes džiūdamas molis traukiasi ir mažėja jo tūris. Džiūstant molio gaminiui, likusios tuštumos užsipildo molio dalelytėmis tol, kol jos atsiremia viena į kitą. Nuo to momento molis nustoja traukęsis ir netenka plastiškumo. Kaip ir netolygiai džiūdamas, taip ir staigiai kaitinamas, molio dirbinys subyra į trupinėlius.

Todėl degant gaminius keramikos degimui skirtoje krosnyje temperatūra turi būti keliama labai nuosekliai. Kad gaminys dėl staigaus kaitinimo nesubyrėtų, o išdegęs taptų akmens kietumo.

 

Šamotas

Molis su priemaišomis. Priemaišų gali būti labai įvairių. Tačiau „RAMUNĖS nameilė“ gaminiams naudojama pilkai juoda plastiška šamotinė molio masė, kurios sudėtyje yra 25% 0-0,2 mm dydžio degto malto molio grūdelių (šamoto).

Priemaišos į molį dedamos tam, kad pagerintų jo funkcines savybes, kad didesni, grubesni keramikos dirbiniai džiūdami neišsikraipytų, stabiliau išlaikytų savo formą. Šis molis atsparus dideliam šalčiui, taip pat ir karščiui, todėl iš jo sukurti dirbiniai gali ilgai stovėti tiek lauke, tiek ir patalpoje. Iš šamoto kuriamos skulptūros, skirtos eksterjerui ir interjerui puošti.

 

Glazūra

Visos naudojamos glazūros keraminiams stalo serviravimui skirtiems dirbiniams bei papuošalams iš keramikos yra netoksiškos, bešvinės ir jose nėra jokių pavojingų medžiagų, kurias reikėtų nurodyti, laikantis nuostatų dėl pavojingų medžiagų koncentracijos lygio.

 

Tauriųjų metalų liustros

Nors įvairūs metalai asocijuojasi su šalta medžiaga, būtent spalvotieji metalai pasižymi šiltumu ir nepriekaištingu suderinamumu su kitomis medžiagomis: keramika, porcelianu ar net šamotu.

Tarptautinėse baldų ir interjero parodose Milane, Paryžiuje, vis dažniau pasigirsta, kad varis ir kiti spalvotieji metalai išgyvena renesansą interjere.

Keraminiai interjero aksesuarai ir papuošalai iš keramikos dekoruojami aukso, platinos liustromis, simbolizuoja ilgalaikes vertybes ir taip pabrėžia amatininkystės triumfą. Nes santykyje su netradicinėmis medžiagomis jie suskamba neįtikėtinu garsu.

Su meile, Ramunė

Grįžti į tinklaraštį

Rašyti komentarą