Plastiškas, paklusnus, malonus liesti, mėgstantis drėgmę, jame lieka pirštų įspaudai ir įstringa mintys, tai neginčijamai tinkamiausia medžiaga improvizuoti. Kas ji? Molis keramikai.
Nuosėdinė uoliena – molis keramikai
Taip, tai tinkamiausia mineralinė medžiaga, kuri ne tik pataikauja kūrėjui, bet ir geba tapti svarbiausio gyvenimo momento ar prisiminimo apie jį liudytoja.
Charakteringiausia molio keramikai ypatybė, kaip jau ir minėjau – tai jo plastiškumas. Drėgną molį lengva minkyti, volioti, lipdyti, tempti, spausti ir tokiu būdu suteikti jam norimą formą, kuri išlieka tokia pat ir moliui visiškai išdžiūvus.
Degimas keramikos degimui skirtoje krosnyje sukelia molio masės (iš jos suformuoto gaminio) sudedamųjų mineralų virsmą į stikliškąją fazę. Gaminant keramikos gaminį praktiškiems tikslams (naudojimui buityje ar skirtą dėvėjimui ant kūno) vieno degimo krosnyje nepakanka.
Po pirmojo degimo biskvitas (taip vadinamas vieną kartą išdegtas keraminis gaminys) jau yra atsparus sąlyčiui su žmogaus kūnu ar skysčiu ir nuo drėgmės nesideformuoja. Tačiau jo paviršius vis dar akytas: skysčio jis neužlaiko ir lengvai praleidžia pro gaminio sieneles. Norint gaminį naudoti buityje, biskvitą būtina padengti glazūra.
Glazūra – plona, stikliška keraminio dirbinio paviršiaus danga. Dengiama ant jau vieną kartą išdegto gaminio, siekiant suteikti jam dekoratyvumo ir apsaugoti dirbinio paviršių, t. y. suteikti jam atsparumo vandeniui ir tvirtumo.
Glazūrų pasirinkimas šiandien išties labai platus. Galima rinktis matinę, blizgią, pusiau skaidrią ar bespalvę glazūrą. Taip pat redukcinę (metalizuotų atspalvių), kraklė glazūrą (ji, išdegus gaminį, sutrūkinėja).
Keraminis gaminys padengtas glazūra ir išdegtas keramikos degimui skirtoje krosnyje (aukštesnėje nei 1 000 °C temperatūroje) įgyja jam būdingąsias savybes: tampa atsparus dilimui, karščiui bei liepsnai, ilgaamžis, netoksiškas.
Glazūrų gamintojai siūlo itin platų pasirinkimą, ir kiekvienas kūrėjas renkasi tas medžiagas, kurios, jo manymu, labiausiai tinka jo sumanymams.
Tačiau kad ir kokie tvirti bei ilgaamžiai keraminiai dirbiniai būtų, stiprų smūgį patyrę jie gali įskilti ar sudužti.
Glazūros, kuriose yra švino, indų, papuošalų ar kitų buityje naudojamų dirbinių gamyboje nenaudojamos.
Toliau trumpai pristatysiu iš kokių medžiagų kuriami „RAMUNĖS nameilė“ autoriniai kūriniai ir meninė juvelyrika.
Keramikos dirbinių ir papuošalų gamybai naudojamos molio masės ir kitos medžiagos: plastiškos (porcelianas ir molis) ir išsekusios (šamotas).
Vertingiausia keraminė medžiaga – porcelianas
Vertingiausia medžiaga keramikoje laikomas – porcelianas, gaminamas iš kaolino. Kaolinas dar naudojamas fajanso bei popieriaus pramonėje. Išdegus išlieka būdinga balta arba beveik balta spalva. Taip pat papuošalų gamybai dažnai naudojamas juodasis porcelianas, kuris išsiskiria nuostabiu juodo grafito atspalviu bei mėlynas, išraiškingu kobalto mėlynumo atspalviu.
Iš šios medžiagos gaminami papuošalai pasižymi lengvumu, išskirtine spalvų gama bei atsparumu aplinkos poveikiui.
Kaip elgiasi molis: džiūvimas ir degimas
Moliais vadinamos nuosėdinės uolienos – smulkiažemės mineralinės masės, kurias, nepaisant mineraloginės ir cheminės sudėties, sumaišius su vandeniu suformuojama plastiška tešla, kuri išdegus virsta vandeniui atspariu ir patvariu dirbiniu.
Dažniausiai naudojamas 100 % natūralus molis keramikai, kuris idealiai tinka stalo serviravimo indų modeliavimui ir skulptūrų kūrimui. Plastiška molio masė limpa prie rankų ją palietus ir blizga perbraukus pirštu.
Plastiškos molio masės dalelytės yra padengtos vandens plėvele. Molis prarasdamas tarp dalelyčių esantį vandenį, netenka plastiškumo. Drėgmės perteklius turi būti šalinamas pamažu, kad gaminys nesideformuotų.
Pernelyg greitai ir netolygiai džiūdamas gaminys skyla, nes džiūstantis molis traukiasi ir jo tūris mažėja. Džiūstant molio gaminiui, likusios tuštumos užsipildo molio dalelytėmis tol, kol jos atsiremia viena į kitą.
Nuo to momento molis nustoja traukęsis ir netenka plastiškumo. Kaip ir netolygiai džiūdamas, taip ir staigiai kaitinamas, molio dirbinys subyra į trupinėlius.
Todėl degant gaminius keramikos degimui skirtoje krosnyje temperatūra keliama labai nuosekliai, kad dirbinys dėl staigaus kaitinimo nesubyrėtų, o išdegęs taptų akmens kietumo.
Šamotas
Molis su priemaišomis. Priemaišų gali būti labai įvairių. Tačiau „RAMUNĖS nameilė“ kūriniams naudojama pilkai juoda plastiška šamotinė molio masė, kurios sudėtyje yra 25 % 0–0,2 mm dydžio degto malto molio grūdelių (šamoto).
Priemaišos į molį dedamos tam, kad pagerintų jo funkcines savybes, kad didesni, grubesni keramikos dirbiniai džiūdami neišsikraipytų, stabiliau išlaikytų savo formą. Šis molis atsparus dideliam šalčiui, taip pat ir karščiui, todėl iš jo sukurti dirbiniai gali ilgai stovėti tiek lauke, tiek ir patalpoje. Iš šamoto kuriamos skulptūros, skirtos eksterjerui ir interjerui puošti.
Glazūra
Visos naudojamos glazūros keraminiams stalo serviravimui skirtiems dirbiniams bei papuošalams iš keramikos yra netoksiškos, bešvinės ir jose nėra jokių pavojingų medžiagų, kurias reikėtų nurodyti, laikantis nuostatų dėl pavojingų medžiagų koncentracijos lygio.
Taurieji metalai keramikoje
Nors įvairūs metalai asocijuojasi su šalta medžiaga, būtent spalvotieji metalai pasižymi šiltumu ir nepriekaištingu suderinamumu su kitomis medžiagomis: keramika, porcelianu ar net šamotu.
Keraminiai interjero aksesuarai ir papuošalai su porceliano miniatiūromis, dekoruoti aukso ar platinos liustromis, simbolizuoja ilgalaikes vertybes, nes santykyje su netradicinėmis medžiagomis taurieji metalai suskamba netikėtai.
Keramikos molio gaminiai: nuo dėvimos miniatiūros iki lauko skulptūros
Masė neretai lemia, koks dirbinys gali gimti. Bet tai ne taisyklė: pažindamas medžiagos savybes, menininkas gali leistis į eksperimentą ir sukurti kažką visiškai savito. Masės maišomos tarpusavyje, nes tik taip atrandama, sužinoma, patiriama.
Porcelianas – meninėje juvelyrikoje naudojamoms miniatiūroms. Lengvas, sodrios spalvos, aksominio paviršiaus. Nors atrodo trapus, dėl aukštos degimo temperatūros, dažnai viršijančios 1 300 °C, porcelianas yra mechaniškai stipresnis už įprastą keraminę šukę. Būtent ši savybė leidžia kurti itin mažo skersmens įmantrias formas, tinkamas dėvėti kasdien.
Šamotas – itin vertinamas menininkų ir skulptorių. Tai pirmas pasirinkimas stambiems skulptūriniams objektams, vazonams ir lauko keramikai. Atsparus ir šalčiui, ir karščiui, todėl dirbiniai gali būti eksponuojami lauke.
Natūralus molis – viena universaliausių gamtinių medžiagų, tinkanti ir keramikai, ir lipdymui, ir menui. Iš jo modeliuojami stalo serviravimo indai ir kuriamos skulptūros.
Įnoringiausias kūrinys
Įnoringiausias kūrinys medžiagiškumo prasme, prie kurio kas kartą grįžtu lyg prie balto popieriaus lapo, yra šeimos židinys „Gijos“. Jis kuriamas iš atskirų lakštų, suformuotų rankomis, todėl jų storis netikslus. Dėl to džiūdamas gaminys patiria papildomų įtampų, o iš jų gimsta įtrūkimai, skilimai ir deformacijos.
Bet būtent dėl to jis man ir svarbus. Kaskart, kurdama naują, su juo kalbuosi, glostau ir bandau išjausti kiekvieną linkį, kad po degimo krosnyje atrasčiau jį nepakitusį.
Su įkvėpimu, Ramunė
Su šiomis medžiagomis dirbama ir kūrybinėse šventėse organizuojamose keramikos studijoje Šiauliuose.
